Velykos – tai ne tik margučiai, žaidimai ar pavasarinis stalas. Tai ir laikas, kai sustojame, susimąstome apie šviesą, atgimimą, ryšį su artimaisiais.
Velykos – tai ne tik margučiai, žaidimai ar pavasarinis stalas. Tai ir laikas, kai sustojame, susimąstome apie šviesą, atgimimą, ryšį su artimaisiais.
Velykos – tai ne tik margučiai, pavasaris ir skanūs pusryčiai. Tai ir metas, kai norisi pasidalinti šiluma, gražiu žodžiu bei šventiniu džiaugsmu su artimaisiais.
Velykos – tai šventė, kuri turi gilią tradiciją ir yra lydima įvairių papročių: margučiai (kiaušinių marginimas), vaišės su artimaisiais, gamtos atgimimo simboliai (pavyzdžiui, žalumynai ar pumpurai). Lietuvoje Velykų sekmadienis ir pirmadienis dažnai švenčiami šeimos rate, skanaujant tradicinius patiekalus, kaip kiaušiniai, Velykų pyragas ir kiti valgiai.
Kiekvienų metų pavasarį, širdys pradeda skleisti ypatingą šilumą - Velykų džiaugsmą. Tai šventė, kuomet pradeda žydėti gėlės, o paukščiai sugrįžta į savo namus. Taip pat, tai laikas, kai žmonės, atsiskirdami nuo šalčio, atgyja naujomis viltimis, šviesa ir džiaugsmu. Velykos yra viena iš seniausių ir labiausiai įsimintinų švenčių visose pasaulio kultūrose, simbolizuojanti pavasario atgimimą, gyvybės triumfą ir viltį.