Mamos – tai šviesa, kuri nuolat apšviečia mūsų kelią, nesvarbu, kur mes būtume ir kokiais gyvenimo etapais eitume. Jos geba mylėti be jokių sąlygų, suprasti be žodžių ir visada būti ten, kur jų reikia labiausiai. Gražūs žodžiai, skirti mamai, nėra tik paprastas malonumas, tai gili dėkingumo ir meilės išraiška.
Tu esi žmogus, kurio glėbyje pasaulis visada atrodo saugus. Tavo rankos – šilčiausios, tavo balsas – ramiausia muzika, o širdis – begalybė meilės, kuriai nėra ribų. Linkime Tau kiekvieną rytą atsibusti su šypsena ir ramybe širdyje, o vakare – jaustis įvertinta, mylima ir laiminga. Tegul Tavo dienas lydi džiaugsmas, o sielą – lengvumas ir šviesa, tokia, su kuria Tu nušvietei mus nuo pirmųjų mūsų dienų.
Mama, Tu esi mūsų pirmoji mokytoja, pirmoji draugė ir pats svarbiausias žmogus gyvenime. Tavo žodžiai lydėjo mus per pirmuosius žingsnius, o Tavo akys visada matė mūsų širdis net tada, kai mes patys savęs nesupratome. Linkime Tau nuostabios gyvenimo kelionės, kurioje netrūktų džiugių netikėtumų, švelnių apkabinimų ir tikrų, nuoširdžių šypsenų. Tu nusipelnei pasaulio grožio, nes kiekvieną dieną jį kuri pati savo buvimu.
Tu mus mylėjai dar mums negimus, o ši meilė tapo mūsų gyvenimo pamatu. Kiekviena Tavo auka, kiekvienas neišmiegotas vakaras, kiekvienas kantrybės lašelis – tai dovanos, kurių niekada nepamiršime. Linkime Tau lengvų, džiugių dienų, kuriose būtum ne tik mūsų Mama, bet ir pati sau brangi. Tegul Tavo svajonės pildosi, o Tavo širdis visada žino, jog mums esi viskas.
Nėra pasaulyje kito žmogaus, kuris taip mokėtų išklausyti be teismo, apkabinti be klausimų ir palaikyti be žodžių. Tu mus myli ir tada, kai esame stiprūs, ir kai krentame. Linkime Tau, kad gyvenimas būtų švelnus – kaip Tavo rankos, ir dosnus – kaip Tavo širdis.
Nėra nieko stipresnio už Tavo tylų buvimą, nieko galingesnio už Tavo švelnią meilę. Tu – kaip ramus ežeras, kuriame galima pasislėpti nuo visų gyvenimo audrų. Linkime, kad Tavo dienos būtų lengvos kaip vėjo dvelksmas, o naktys – ramios, kupinos svajonių. Lai Tavo gyvenime niekada netrūksta dėkingumo, tikėjimo savimi ir šiltų apkabinimų.
Mama, esi mūsų vidinė saulė, šildanti net tada, kai debesys uždengia dangų. Tavo širdyje – daugiau vietos nei danguje žvaigždžių. Kai pasaulis tampa per garsus, Tavo balsas – vienintelis, kurio norisi klausytis. Tavo tylūs darbai – mūsų kasdienės dovanos, o Tavo šypsena – pats gražiausias vaizdas.
Mama, Tu – mūsų pasaulio ašis. Kai viskas sukasi per greitai, Tu esi mūsų centras – ramus, tylus, bet tvirtas. Tavo meilė – tai nematoma jėga, kuri kiekvieną dieną laiko mus kartu. Mes augame, bet Tavo širdis visada lieka ta pati – pilna rūpesčio, išminties ir begalinės meilės.
Tu esi kaip metų laikai: pavasariška, nes mus augini su švelnumu. Vasariška, nes spinduliuoji džiaugsmu. Rudeninė, nes duodi vaisių – gyvenimo pamokų. Bei žiemiška, nes esi rami, stipri ir sauganti. Visa tai – Tu. Vienintelė, nepakartojama Mama.
Mama, jei mūsų gyvenimas būtų paveikslas, Tu būtum jo pagrindinė spalva – tokia, kuri sujungia viską į vieną visumą. Be Tavęs pasaulis būtų tuštesnis, pilkesnis, šaltesnis. Kai pasaulis per garsus, Tavo tylus buvimas – tai muzika. Kai mes pavargstame, Tu tampi mūsų ramybės oaze. Ir žinok – net kai žodžių trūksta, meilės Tau visada turime begalę.
Tavo šaknys – gilios, stiprios, laikė mus net tada, kai blaškė vėjai. Tavo šakos – plačios, išskėstos, pasiruošusios apkabinti, kai pavargstame. O Tavo vaisiai – tai viskas, ką mumyse gero įskiepijai: švelnumas, sąžiningumas, tikėjimas. Augome Tavo pavėsyje ir šviesoje lėtai, bet stipriai. Ir dabar, kai jau užaugome, Tu vis dar mus laistai – savo meile, šiluma, žodžiais, rūpesčiu.
Mama – tai žmogus, kuris dovanojo mums gyvenimą, o kartu – viską, kas gražiausia jame. Už visus tuos neišmiegotus vakarus, šiltus apkabinimus, už kantrybę, rūpestį ir begalinę meilę... atėjo metas atsilyginti tuo, ko ji dažnai pati sau nedovanoja – laiku sau. Dovanų kuponas pramogai, poilsiui ar patyrimui – tai kvietimas gyventi ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs. O tokios akimirkos – išlieka ilgam.